Skambinkite mums +370 5 2790574 arba rašykite el. paštu diskusija@diskusija.lt
Vertimo ir lokalizavimo paslaugos nuo 1993 m. Vertimai iš ir į daugelį Europos ir Azijos kalbų, įskaitant anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, italų ir kt.

taip lengviau
bendrauti
su pasauliu

Kainos užklausa

languages-03

Mūsų partneriai:

Vertimas į ir iš kinų

DISKUSIJA teikia kinų kalbos vertimo paslaugas. Vertimus atlieka patyrę kalbos specialistai. Dažniausiai užsakomas kalbų derinys – vertimas iš kinų kalbos į lietuvių kalbą. Tačiau galimos ir kitos kalbų kombinacijos.

Galime pasiūlyti šias kinų kalbos vertimo paslaugas:

Iš kinų kalbos

  • Vertimas iš kinų kalbos į lietuvių kalbą
  • Vertimas iš kinų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš kinų kalbos į anglų kalbą

 

Į kinų kalbą

  • Vertimas iš lietuvių kalbos į kinų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į kinų kalbą
  • Vertimas iš anglų kalbos į kinų kalbą

 

Nedvejodami kreipkitės, jei jums reikalingi ir kiti kalbų deriniai.

Įdomūs faktai apie kinų kalbą

Kinų kalba – toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Ji yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų. Bendrinė kinų kalba, kurios pagrindas – Pekino tarmė ir kai kurios kitos šiaurinės Kinijos tarmės, yra valstybinė Kinijos, Taivano ir Singapūro kalba. Kantono tarmė yra valstybinė kalba Honkonge ir Makao.

Šiuolaikinė kinų kalba

Vadinamoji kinų kalba iš tiesų sudaryta iš daugybės regioninių kalbinių variantų, kai kurie iš jų vienas nuo kito smarkiai skiriasi. Vis dėlto visada šalia egzistavo vienas kultūrinis-kalbinis standartas (anksčiau senoji kinų kalba, vėliau bendrinė rašomoji kalba). Kaip vientisą kinų kalbą suvokia ir patys kinai – daugiausia dėl minėtojo rašto standarto.

Dauguma kinų be bendrinės kalbos moka dvi ar tris tarmes, o skirtingose šalies vietose gyvenančių kinų bendrinės kalbos tartyje atsispindi vietos kalbinės ypatybės. Pvz., daugelis pietinės Kinijos gyventojų neskiria garsų „š“ ir „s“, „ž“ ir „z“.

Didesnė lingvistinė įvairovė yra Pietų Kinijoje. Tai lėmė geografinės sąlygos: kalnai, upės, augmenija trukdė žmonėms bendrauti.

Santykis tarp sakytinės ir rašytinės kinų kalbos yra sudėtingas, nes per ilgus amžius sakytinė kalba labai keitėsi, o rašytinė beveik nepakito. Rašytinėje sistemoje kiekvienas rašmuo gali turėti keletą skirtingų tarimo variantų. Be to, rašmenys suprantami kaip morfemos, nepriklausančios nuo fonetinių pokyčių. Rašmenų sistemos, vartojamos įvairiose tarmėse, nėra visiškai identiškos.

Dabar vartojami du kinų rašmenų rinkiniai. Honkonge, Taivane ir Makao vartojama tradicinė sistema – standartinio kaligrafinio stiliaus kaišu variantas. Kinijoje XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo įvykdyta rašto reforma: daugelyje hieroglifų sumažinta brūkšnelių, supaprastinti sudėtingesni raktai. Šiuo metu žiniasklaidoje paprastai vartojama ši naujoji sistema, bet, pvz., akademinėje spaudoje toliau rašoma tradiciniais rašmenimis.

Kinų kalba yra toninė: skirtingi žodžių tonai (savita intonacija) keičia žodžių reikšmę, net jeigu nesiskiria šių žodžių tarimas. Tonus turi visos kinų kalbos atmainos: nuo trijų tonų kai kuriose šiaurinėse tarmėse iki 6–10 tonų pietuose. Šiuolaikinėje bendrinėje kinų kalboje yra apie 400 galimų skiemenų, ir dauguma jų gali būti ištarti skirtingais tonais. Rašytinėje kalboje vienodai tariami žodžiai žymimi skirtingais rašmenimis.

Kinų kalbos istorija

Manoma, kad kinų-tajų ir tibetiečių-birmiečių kalbos kilo iš proto-sinotibetiečių kalbos.

Seniausi įrašai kinų kalba siekia XIV a. pr. Kr. (imperatorių Šan-In dinastija).

Jau mirusi klasikinė kinų kalba buvo izoliacinio tipo, dabartinė – agliutinacinio.

Rašmenų pavidalas per amžius kito. Pradžioje atsirado piktogramos, kurios vėliau vystėsi ir ėmė reikšti sudėtingesnes sąvokas. Sudėtingesnius darinius sudaro „raktas“ (duodantis rašmeniui apytikslę reikšmę) bei fonetinis elementas (daugeliu atveju nurodantis apytikslį tarimą).

XIII a. Pekinas tapo Kinijos politiniu ir kultūriniu centru. Neatsitiktinai būtent Pekino tarmės pagrindu yra grindžiama nacionalinė kalba, vadinama bai-hua („paprastoji kalba“, priešpriešinta literatūrinei kalbai). XX a. bai-hua tapo ir literatūrine kalba.

Kinų kalba turėjo nemažą įtaką korėjiečių, japonų, vietnamiečių kalboms. Pirmosiose dviejose vartojami kinų hieroglifai. Šiose trijose kalbose yra išlikusių senosios kinų kalbos garsinės sistemos bruožų.


Kreipkitės, ir mes pateiksime jums kinų kalbos vertimo pasiūlymą. Arba siųskite kainos užklausą.

Mūsų pranašumai

  • Kliento asmeninių poreikių įvertinimas ir jam tinkamo sprendimo pasiūlymas
  • Ilgalaikis dėmesys klientui
  • Kvalifikuoti ir patyrę projektų vadovai
  • Griežtai atrinkti vertėjai ir redaktoriai
  • Geras sričių, kurių tekstus imamės versti, išmanymas
  • Kokybės kontrolė visuose projekto vykdymo etapuose
  • Pažangiausių vertimo technologijų taikymas
  • ISO 17100 standarto laikymasis
  • Lankstumas
  • Konfidencialumas