Skambinkite mums +370 5 2790574 arba rašykite el. paštu diskusija@diskusija.lt
Vertimo ir lokalizavimo paslaugos nuo 1993 m. Vertimai iš ir į daugelį Europos ir Azijos kalbų, įskaitant anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, italų ir kt.

taip lengviau
bendrauti
su pasauliu

Kainos užklausa

languages-05

Mūsų partneriai:

Vertimas į ir iš latvių

Subūrusi kvalifikuotų ir griežtai atrinktų latvių kalbos vertėjų komandą, DISKUSIJA teikia profesionalias latvių kalbos vertimo raštu, lokalizavimo ir vertimo žodžiu paslaugas. Mūsų latvių kalbos vertėjai specializuojasi įvairiose srityse ir kvalifikuotai atlieka techninius, medicininius, IT, finansinius, teisinius ir kitų sričių vertimus.

Dažniausiai mūsų biure užsakomi kalbų deriniai – vertimas iš latvių kalbos į lietuvių kalbą ir vertimas iš lietuvių bei anglų kalbų į latvių kalbą. Taip pat teikiame kitų latvių kalbos derinių vertimo paslaugas.

Mūsų teikiamos latvių kalbos vertimo paslaugos:

Į latvių kalbą

  • Vertimas iš lietuvių kalbos į latvių kalbą
  • Vertimas iš anglų kalbos į latvių kalbą
  • Vertimas iš vokiečių kalbos į latvių kalbą
  • Vertimas iš prancūzų kalbos į latvių kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į latvių kalbą
  • Vertimas iš suomių kalbos į latvių kalbą

 

Iš latvių kalbos

  • Vertimas iš latvių kalbos į lietuvių kalbą
  • Vertimas iš latvių kalbos į anglų kalbą
  • Vertimas iš latvių kalbos į vokiečių kalbą
  • Vertimas iš latvių kalbos į prancūzų kalbą
  • Vertimas iš latvių kalbos į rusų kalbą

 

Tai tik dalinis latvių kalbos derinių sąrašas.
Galimi visi vertimo į ir iš latvių kalbos deriniai.

Įdomūs faktai apie latvių kalbą

Latvių kalba (latviškai latviešu valoda) yra viena iš dviejų išlikusių baltų kalbų (kartu su lietuvių), kurios abi priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Latviškai kalba apie 1,4 milijono žmonių. Tai Latvijos valstybinė kalba ir viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.

Latvių ir lietuvių kalbos yra labai panašios, tačiau latviai ir lietuviai susikalbėti negali.
Latvių kalba kaip ir lietuvių išlaikė nemažai archainių savybių, būdingų indoeuropiečių prokalbei, tačiau latvių kalba laikoma pažangesnė už lietuvių kalbą.

Šiuolaikinė kalba: abėcėlė, gramatika, tarmės

Šiuolaikinė latvių kalba vartoja modifikuotą lotynišką abėcėlę, kurią sudaro 33 raidės: 22 iš jų yra niekaip nepakeistos lotyniškos raidės (išskyrus Q, W, X ir Y), o likusios 11 buvo papildytos įvairiais diakritiniais ženklais.

Latvių kalba turi dvi gramatines gimines (vyriškąją ir moteriškąją), du skaičius (vienaskaitą ir daugiskaitą). Daiktavardžiai kaitomi pagal septynis linksnius: vardininką, kilmininką, naudininką, įnagininką, vietininką ir šauksmininką. Pagrindinis kirtis krinta ant pirmojo skiemens, tačiau pasitaiko ir išimčių. Artikelių latvių kalboje nėra. Pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra „subjektas – veiksmažodis – objektas“, tačiau iš esmės ją galima laisvai keisti.

Dabar egzistuoja trys latvių kalbos tarmės: lyviškoji, latgalių ir vidurio. Vidurio tarmė šiek tiek konservatyvesnė ir tapo bendrinės latvių kalbos pagrindu.

Latvių kalbos istorija

Iki šiol tebesiginčijama dėl latvių, kaip ir kitos baltų kalbos – lietuvių, – kilmės bei jų ankstyvosios raidos.

Kai kurie kalbininkai linkę manyti, kad egzistavo baltų-slavų kalbų grupė, kuri X a. pr. Kr. suskilo į atskiras baltų ir slavų kalbų grupes. Ši nuomonė grindžiama panašumais, kurių turi slavų ir baltų kalbos.

Tačiau yra ir šio požiūrio oponentų, kurie teigia, kad šiuo metu pastebimi panašumai atsirado dėl glaudaus baltų ir slavų kalbomis kalbančių žmonių sąlyčio per kelis istorinius laikotarpius. Šį požiūrį remiantys kalbininkai teigia, kad yra daugybė baltiškų žodžių, kurie labai panašūs į sanskrito ar lotynų kalbų žodžius, kurių analogų slavų kalbose nėra.

Manoma, kad iki 800 m. latvių ir lietuvių kalbos egzistavo kaip dvi vienos kalbos tarmės. Apie 800 m. latvių kalba pradėjo vystytis kaip atskira kalba.

Seniausi žinomi rašytinės latvių kalbos pavyzdžiai siekia XVI a. Tai religiniai tekstai, versti iš vokiečių kalbos į latvių kalbą, kad padėtų dvasininkams dirbti su latviais. Senąja latvių kalba buvo rašoma gotiškais rašmenimis.

Latvių kalbai labai didelę įtaką padarė vokiečių kalba, nes ne vieną amžių Latviją puldinėjo vokiečių kryžiuočiai, o ir aukštesniuosiuose visuomenės sluoksniuose buvo kalbama vokiškai. XIX a. viduryje prasidėjo latvių nacionalinis atgimimas, o kartu su juo – ir latvių kalbos gryninimas.

Tačiau XIX a. 9 deš. prasidėjo rusifikacija, nes kaip tik tada į valdžią atėjo Rusijos caras Aleksandras III. Rašytinėje latvių kalboje buvo siūloma vartoti kirilicą. Po caro mirties XX a. pr. vėl pagyvėjo Latvijos tautinis judėjimas.

1908 m. buvo sukurta šiuolaikinė latvių kalbos abėcėlė, kuri iki 1930 m. palaipsniui pakeitė senąją rašybos sistemą, kurią dar 1631 m. buvo sukūręs vokiečių dvasininkas Georgas Mancelis.

1917 m. Latvija paskelbė savo nepriklausomybę, o 1920 m., kai pagaliau išstūmė iš savo teritorijos Rusijos armiją, paskelbė latvių kalbą valstybine.

1940 m. Latviją okupavo Sovietų Sąjunga. Šį kartą rusifikacijos politika labai stipriai pakenkė latvių kalbai. Labai daug latviškai kalbančių žmonių buvo ištremti ir prasidėjo masinė rusakalbių imigracija. Dėl to net ir dabar latvių kalba liko gimtoji ne daugiau kaip 60 proc. Latvijos gyventojų.

1991 m. atkūrus nepriklausomybę Latvijos vyriausybė įvedė naują kalbos mokymo politiką, kuria siekiama visus Latvijos gyventojus paskatinti mokytis valstybinės kalbos.


Tikimės, kad kitą latvių kalbos vertimo projektą patikėsite mums! Siųskite kainos užklausą jau dabar!

Mūsų pranašumai

  • Kliento asmeninių poreikių įvertinimas ir jam tinkamo sprendimo pasiūlymas
  • Ilgalaikis dėmesys klientui
  • Kvalifikuoti ir patyrę projektų vadovai
  • Griežtai atrinkti vertėjai ir redaktoriai
  • Geras sričių, kurių tekstus imamės versti, išmanymas
  • Kokybės kontrolė visuose projekto vykdymo etapuose
  • Pažangiausių vertimo technologijų taikymas
  • ISO 17100 standarto laikymasis
  • Lankstumas
  • Konfidencialumas