Skambinkite mums +370 5 2790574 arba rašykite el. paštu diskusija@diskusija.lt
Vertimo ir lokalizavimo paslaugos nuo 1993 m. Vertimai iš ir į daugelį Europos ir Azijos kalbų, įskaitant anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, italų ir kt.

taip lengviau
bendrauti
su pasauliu

Kainos užklausa

languages-04

Mūsų partneriai:

Vertimas į ir iš lietuvių

DISKUSIJA yra įsikūrusi Lietuvoje, todėl siūlome bene daugiausia vertimo į ir iš lietuvių kalbos kalbų derinių. Teikiame aukščiausios kokybės lietuvių kalbos vertimo paslaugas. Mūsų pagal griežtus kriterijus atrinkti vertėjai puikiai išmano sritis, kuriose jie specializuojasi, ir yra pasirengę kvalifikuotai versti rinkodaros, teisinius, finansinius, techninius ir kitų sričių tekstus.

Paklausiausi kalbų deriniai – vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir vertimas iš lietuvių kalbos į anglų kalbą. Tačiau verčiame iš ženkliai daugiau kalbų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai.

Dažniausiai teikiamos lietuvių kalbos vertimo paslaugos:

Į lietuvių kalbą

  • Vertimas iš anglų į lietuvių
  • Vertimas iš olandų į lietuvių
  • Vertimas iš azerbaidžaniečių į lietuvių
  • Vertimas iš portugalų į lietuvių
  • Vertimas iš bulgarų į lietuvių
  • Vertimas iš prancūzų į lietuvių
  • Vertimas iš čekų į lietuvių
  • Vertimas iš rumunų į lietuvių
  • Vertimas iš danų į lietuvių
  • Vertimas iš rusų į lietuvių
  • Vertimas iš estų į lietuvių
  • Vertimas iš serbų į lietuvių
  • Vertimas iš graikų į lietuvių
  • Vertimas iš slovakų į lietuvių
  • Vertimas iš hebrajų į lietuvių
  • Vertimas iš slovėnų į lietuvių
  • Vertimas iš ispanų į lietuvių
  • Vertimas iš suomių lietuvių
  • Vertimas iš italų į lietuvių
  • Vertimas iš švedų į lietuvių
  • Vertimas iš japonų į lietuvių
  • Vertimas iš turkų į lietuvių
  • Vertimas iš kinų į lietuvių
  • Vertimas iš ukrainiečių į lietuvių
  • Vertimas iš latvių į lietuvių
  • Vertimas iš vengrų į lietuvių
  • Vertimas iš lenkų į lietuvių
  • Vertimas iš vokiečių į lietuvių
  • Vertimas iš norvegų į lietuvių

 

Iš lietuvių kalbos į užsienio kalbas

  • Vertimas iš lietuvių į anglų
  • Vertimas iš lietuvių į portugalų
  • Vertimas iš lietuvių į azerbaidžaniečių
  • Vertimas iš lietuvių į prancūzų
  • Vertimas iš lietuvių į čekų
  • Vertimas iš lietuvių į rumunų
  • Vertimas iš lietuvių į danų
  • Vertimas iš lietuvių į rusų
  • Vertimas iš lietuvių į estų
  • Vertimas iš lietuvių į serbų
  • Vertimas iš lietuvių į hebrajų
  • Vertimas iš lietuvių į slovėnų
  • Vertimas iš lietuvių į ispanų
  • Vertimas iš lietuvių į suomių
  • Vertimas iš lietuvių į italų
  • Vertimas iš lietuvių į turkų
  • Vertimas iš lietuvių į latvių
  • Vertimas iš lietuvių į ukrainiečių
  • Vertimas iš lietuvių į lenkų
  • Vertimas iš lietuvių į vokiečių

 

Čia pateiktas lietuvių kalbos derinių sąrašas nėra baigtinis. Jei jame neradote jums reikalingo kalbų derinio, kreipkitės, ir mes pateiksime jums tinkamą pasiūlymą.

Įdomūs faktai apie lietuvių kalbą

Lietuvių kalba yra viena iš dviejų tebegyvuojančių baltų kalbų, priklausančių indoeuropiečių kalbų grupei. Kita iš šių dviejų kalbų yra latvių kalba.

Lietuvoje tai valstybinė kalba. Be to, tai viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.

Lietuviškai kalba apie 4 milijonai viso pasaulio žmonių, kuriems tai gimtoji kalba. Iš jų apie 3 milijonai gyvena Lietuvoje, o kiti dėl istorinių aplinkybių atsidūrė Lenkijoje, JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Kanadoje, Anglijoje ir Urugvajuje. Per pastaruosius du dešimtmečius, ypač po to, kai Lietuva tapo ES nare, ją paliko daug žmonių. Taip susiformavo nauja emigrantų karta. Daugiausia jų gyvena Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir kitose ES šalyse.

Lietuvių kalba yra konservatyviausia iš visų indoeuropiečių kalbų, išlaikiusi indoeuropiečių prokalbės savybes. Kai kurie žodžiai primena sanskrito ir lotynų kalbų žodžius. Palyginti su latvių kalba, lietuvių kalba yra konservatyvesnė.

Šiuolaikinė lietuvių kalba: abėcėlė, žodynas, rašyba, gramatika

Lietuvių kalboje vartojama modifikuota lotynų abėcėlė. Lietuvių kalba labai artima kitai baltų kalbai – latvių kalbai, tačiau ne tiek, kad lietuviai ir latviai galėtų susikalbėti. Lietuvių abėcėlę sudaro 32 raidės. Ji pagrįsta lotyniškąja abėcėle, kuri buvo papildyta raidėmis su diakritiniais ženklais. Čia yra 12 raidžių, skirtų balsiams žymėti, ir dar 20 – priebalsiams. Viena raidė atitinka vieną garsą, tačiau yra keli dvigarsiai (ch, dz, dž), kurie iš tikrųjų tariami kaip vienas garsas.

Lietuvių kalbos žodžiai turi laisvą kirtį, kurio vieta žodyje nėra fiksuota, o tai reiškia, kad kirčių vietos ir rūšies fonologiškai numatyti negalima, todėl juos tenka tiesiog išmokti mintinai. Be to, žodžius kaitant kirčio vieta ir rūšis gali keistis.

Šnekamoji lietuvių kalba turi dvi tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Bendrinė lietuvių kalba ir žemaičių tarmė yra labai skirtingos.

Lietuvių kalba labai kaitoma. Ji turi dvi gimines – moteriškąją ir vyriškąją. Daiktavardžiai turi penkias, o būdvardžiai – tris linksniuotes. Daiktavardžiai ir kitos daiktavardinės morfologinės kalbos dalys kaitomos pagal septynis linksnius: vardininko, kilmininko, naudininko, galininko, įnagininko, vietininko ir šauksmininko.

Veiksmažodžiai turi tris asmenuotes ir tris nuosakas: tiesioginę, tariamąją ir liepiamąją. Tiesioginės nuosakos veiksmažodžiai turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus bei bendratį. Visos šios formos, išskyrus bendratį, turi du vienaskaitos asmenis, du daugiskaitos asmenis ir trečiąjį asmenį, kuris vienaskaitoje ir daugiskaitoje yra toks pat.

Be to, lietuvių kalbos labai turtinga žodžių darybos sistema, ji turi daugybę mažybinių priesagų.

Kadangi lietuvių kalba labai laisvai kaitoma, ji priskiriama sintetinėms kalboms, o žodžių tvarka sakiniuose yra visiškai laisva. Nors tam tikrose situacijose yra įprasta vartoti tam tikrą įprastą žodžių tvarką, o žodžiams keičiant vietą sakinys gali skambėti neįprastai, tačiau gramatiškai tai nėra klaidinga. Žodžių inversija vartojama, kai reikia pabrėžti ypatingą nuotaiką, mintį arba pakeisti sakinio mintį.

Lietuvių kalbos istorija

Lietuvių ir latvių kalbų ankstyvoji istorija yra bendra. Tačiau dėl ankstyvosios lietuvių (ir latvių) kalbos raidos tebesiginčijama.

Pagrindinis klausimas yra, ar baltų kalbos priklausė baltų ir slavų kalbų grupei, kuri X a. skilo į baltų ir slavų atšakas, ar tai vis dėlto buvo atskira indoeuropiečių kalbų grupės atšaka. Pirmoji teorija grindžiama slavų ir baltų kalbų panašumais.

Šios teorijos priešininkai teigia, kad tokie panašumai atsirado dėl artimo sąlyčio tarp baltų ir slavų kalbomis kalbėjusių žmonių, kuris tęsėsi net kelis istorinius laikotarpius. Šį požiūrį propaguojantys kalbininkai teigia, kad baltų kalbose yra daugybė žodžių, kurie panašūs į sanskrito ar lotynų kalbų žodžius ir neturi analogų slavų kalbose.

Manoma, kad iki 800 m. latvių ir lietuvių kalbos egzistavo kaip dvi vienos kalbos tarmės. Apie 800 m. lietuvių ir latvių kalbos pradėjo panėšėti į atskiras kalbas, nors pereinamosios tarmės egzistavo iki pat XIV–XV a.

Seniausias žinomas rašytinės lietuvių kalbos tekstas yra maldų rankraščio vertimas, kuris buvo rastas knygos, išleistos 1503 m., paskutiniame puslapyje. Pirmoji lietuviška knyga buvo išleista 1547 m., tačiau lietuvių raštingumo lygis iki XVIII a. buvo žemas. Taip atsitiko dėl to, kad privilegijuotųjų klasių atstovai kaip literatūrinę kalbą vartojo lenkų kalbą. Lietuvių kalba buvo laikoma valstiečių kalba.

Lietuva patyrė Rusijos imperijos priespaudą. 1864–1904 m. lietuvių kalba ir lotynų abėcėlė buvo išguita iš mokyklų ir spaudos. Tačiau lietuviškos knygos buvo spausdinamos rytų Prūsijoje ir kontrabanda gabenamos į Lietuvą. Tai padėjo palaikyti vis stiprėjančią tautinę tapatybę.

Sunorminta lietuvių kalba buvo tik 1919 m., kai Jonas Jablonskis išleido lietuvių kalbos gramatiką. Lietuvių kalbą jis normino remdamasis savo gimtąja vakarų aukštaičių tarme. Ji ir tapo literatūrinės lietuvių kalbos pagrindu, buvo vartojama mokyklose. Šiandien Jonas Jablonskis laikomas lietuvių kalbos tėvu.

1918 m., kai Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę, lietuvių kalba tapo valstybine kalba.

Sovietų okupacijos metais (1939–1990) lietuvių kalba buvo vartojama kaip valstybinė kalba kartu su rusų kalba, kuri buvo visos Sovietų Sąjungos valstybinė kalba, todėl jai buvo teikiama pirmenybė.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvių kalba tapo vienintele valstybine kalba.


Susisiekite su mumis, ir mes jums pateiksime geriausią lietuvių kalbos vertimo pasiūlymą. Arba siųskite kainos užklausą!

Mūsų pranašumai

  • Kliento asmeninių poreikių įvertinimas ir jam tinkamo sprendimo pasiūlymas
  • Ilgalaikis dėmesys klientui
  • Kvalifikuoti ir patyrę projektų vadovai
  • Griežtai atrinkti vertėjai ir redaktoriai
  • Geras sričių, kurių tekstus imamės versti, išmanymas
  • Kokybės kontrolė visuose projekto vykdymo etapuose
  • Pažangiausių vertimo technologijų taikymas
  • ISO 17100 standarto laikymasis
  • Lankstumas
  • Konfidencialumas