Skambinkite mums +370 5 2790574 arba rašykite el. paštu diskusija@diskusija.lt
Vertimo ir lokalizavimo paslaugos nuo 1993 m. Vertimai iš ir į daugelį Europos ir Azijos kalbų, įskaitant anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, italų ir kt.

taip lengviau
bendrauti
su pasauliu

Kainos užklausa

languages-08

Mūsų partneriai:

Vertimas į ir iš norvegų

DISKUSIJA teikia aukštos kokybės norvegų kalbos vertimo paslaugas. Mūsų suburta profesionalių norvegų kalbos vertėjų komanda turi didžiulės įvairių sričių dokumentų vertimo į ir iš norvegų kalbos patirties. Mes teikiame vertimo iš norvegų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į norvegų kalbą paslaugas. Taip pat verčiame iš kitų kalbų į norvegų kalbą ir atvirkščiai.

Mūsų dažniausiai teikiamos norvegų kalbos vertimo paslaugos:

Iš norvegų kalbos

  • Vertimas iš norvegų kalbos į lietuvių kalbą
  • Vertimas iš norvegų kalbos į anglų kalbą
  • Vertimas iš norvegų kalbos į vokiečių kalbą
  • Vertimas iš norvegų kalbos į prancūzų kalbą
  • Vertimas iš norvegų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš norvegų kalbos į estų kalbą
  • Vertimas iš norvegų kalbos į latvių kalbą

 

Į norvegų kalbą

  • Vertimas iš lietuvių kalbos į norvegų kalbą
  • Vertimas iš anglų kalbos į norvegų kalbą
  • Vertimas iš vokiečių kalbos į norvegų kalbą
  • Vertimas iš prancūzų kalbos į norvegų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į norvegų kalbą

 

Čia pateiktas kalbų derinių sąrašas nėra baigtinis. Jei jame neradote jums reikalingo kalbų derinio, kreipkitės, ir mes pateiksime jums tinkamą pasiūlymą.

Įdomūs faktai apie norvegų kalbą

Norvegų kalba (norsk) priskiriama vakarų Skandinavijos kalbų grupei, kuri yra šiaurės germanų kalbų šeimos atšaka. Tai valstybinė Norvegijos kalba, kuria kalba apie 5 milijonai žmonių.

Norvegų kalba yra darbinė Šiaurės ministrų tarybos kalba. Rašytinės norvegų kalbos pagrindu tapo lotyniškoji abėcėlė.

Ši kalba tokia artima danų ir švedų kalboms, kad jomis kalbantys žmonės gali susikalbėti.

Rašytinė norvegų kalba turi dvi bendrines formas: Bokmål („literatūrinė kalba“) ir Nynorsk („naujoji norvegų kalba“). Egzistuoja ir dar dvi formos: Riksmål ir Høgnorsk, kurios yra neoficialios. Abiejų oficialių rašytinių formų mokinama norvegų mokyklose. Apklausos rodo, kad praktikoje Bokmål yra kur kas plačiau vartojama negu Nynorsk: apie 86 proc. žmonių kaip kasdienę rašytinę kalbą vartoja Bokmål, tik 7,5 proc. vartoja Nynorsk ir 5,5 proc. vartoja abi šias formas.

Šiuolaikinė kalba: abėcėlė, žodynas, rašyba, gramatika

Didžioji dalis šiuolaikinės norvegų kalbos žodyno yra kilusi iš senosios skandinavų kalbos, o pagrindinis skolinių šaltinis buvo vidurio žemutinė vokiečių kalba, kuri norvegų kalbai įtaką darė nuo viduramžių pabaigos. Dabar daugiausia skolinamasi iš anglų kalbos.

Norvegų kalba turi daugybę tarmių, dėl kurių įvairovės net neįmanoma nustatyti tikslaus jų skaičiaus. Jų gramatika, žodynas ir tarimas kartais taip skiriasi, kad tarmė tampa praktiškai nebesuprantama norvegams, kurie jos nemoka.

Šiuolaikinėje rašytinėje norvegų kalboje vartojama lotyniškąja pagrįsta 29 raidžių abėcėlė. Penkios raidės (c, q, w, x ir z) vartojamos tik skoliniuose.

Norvegų kalbos daiktavardžiai gali būti žymimieji ir nežymimieji, gali turėti vienaskaitą ir daugiskaitą. Yra trys gramatinės giminės: vyriškoji, moteriškoji ir bevardė. Tačiau Bergeno tarmėje giminės yra tik dvi – bendroji ir bevardė. Asmeniniai įvardžiai turi vardininko ir galininko linksnius.

Asmeniniai veiksmažodžiai kaitomi pagal nuosaką: tiesioginę, liepiamąją ir tariamąją. Tiesioginės nuosakos veiksmažodžiai kaitomi pagal laikus: esamąjį ir būtąjį. Yra 4 neasmeninių veiksmažodžių formos: bendratis, pasyvi bendratis ir dvejopas dalyvis: būtojo baigtinio laiko dalyvis ir esamojo eigos veikslo laiko dalyvis.

Norvegų kalbos istorija

Kartu su danų ir švedų kalbomis norvegų kalba atsirado iš bendros senosios skandinavų kalbos, kuria buvo kalbama dabartinėse Norvegijos, Danijos ir Švedijos teritorijose.

Vikingai šią kalbą paskleidė visoje Europoje ir Rusijoje. Tam tikru istoriniu metu senoji skandinavų kalba buvo viena iš labiausiai išplitusių kalbų.

XIX a. senoji skandinavų kalba skilo į vakarų ir rytų atmainas. Vakarų skandinavų atmaina apėmė Norvegiją ir Islandiją, Grenlandiją bei Farerų salas.

Senajai skandinavų kalbai užrašyti buvo vartojami runų raštai. Įrodymai siekia net III a. XI a. į Norvegiją atkeliavo krikščionybė, atnešusi lotyniškąją abėcėlę. Pirmieji norvegiški tekstai, užrašyti lotyniškomis raidėmis, siekia XII a.

XIV a. viduryje prasidėjo vadinamasis vidurio norvegų kalbos laikotarpis, kuris truko iki XVI a. I ketv. ir kuris laikomas perėjimo nuo senosios norvegų kalbos prie šiuolaikinės norvegų kalbos laikotarpiu. Būtent tuo metu norvegų kalba pastebimai pasikeitė.

Nuo 1536 m. iki 1814 m. Norvegija priklausė Danijos-Norvegijos Karalystei, todėl danų kalba tarp raštingų norvegų pasklido kaip rašytinė kalba. Miesto elitas pradėjo kalbėti šnekamąja danų kalba.

Kai ši sąjunga iširo, Norvegija atsidūrė priverstinėje sąjungoje su Švedija, bet kaip tik tuo metu prasidėjo tautinis judėjimas, paskatinęs norvegus siekti demokratijos ir jų šalies nepriklausomybės. Kalbos atžvilgiu buvo svarstomi keli galimi sprendimai. Pavyzdžiui, buvo siūloma norvegizuoti danų kalbą arba sukurti naują tautinę kalbą, pagrįstą norvegų kalbos tarmėmis.

Tautinio judėjimo atstovai mėgino sukurti naują rašytinę norvegų kalbą. Daug šioje srityje nuveikė Ivaras Aasenas. Mėgindamas sukurti naują kalbą, jis daug keliavo ir lygino įvairias norvegų kalbos tarmes. Savo sukurtą kalbą jis pavadino Landsmål, t. y. „nacionaline kalba“, o savo darbus paskelbė keliose knygose, kurios pasirodė 1848–1873 m.

1899 m. Bjørnstjerne Bjørnsonas pasiūlė neutralų pavadinimą Riksmål. Abi šios kalbos buvo sukurtos tada, kai iširo sąjunga su Švedija. 1929 m. jos abi buvo pervadintos: Riksmål buvo pervadinta į Bokmål, o Landsmål į Nynorsk.

Dėl valstybinės politikos, kuria buvo siekiama Nynorsk ir Bokmål sujungti į vieną kalbą pavadinimu Samnors (bendrinė norvegų kalba), 1938 m. reforma suartino Bokmål ir Nynorsk. Tačiau dėl stipraus pasipriešinimo ši politika po 1960 m. turėjo mažai įtakos. 2002 m. ji buvo oficialiai panaikinta.


Kreipkitės, ir mes pateiksime jums norvegų kalbos vertimo pasiūlymą. Arba siųskite kainos užklausą.

Mūsų pranašumai

  • Kliento asmeninių poreikių įvertinimas ir jam tinkamo sprendimo pasiūlymas
  • Ilgalaikis dėmesys klientui
  • Kvalifikuoti ir patyrę projektų vadovai
  • Griežtai atrinkti vertėjai ir redaktoriai
  • Geras sričių, kurių tekstus imamės versti, išmanymas
  • Kokybės kontrolė visuose projekto vykdymo etapuose
  • Pažangiausių vertimo technologijų taikymas
  • LST EN15038 standarto laikymasis
  • Lankstumas
  • Konfidencialumas