Skambinkite mums +370 5 2790574 arba rašykite el. paštu diskusija@diskusija.lt
Vertimo ir lokalizavimo paslaugos nuo 1993 m. Vertimai iš ir į daugelį Europos ir Azijos kalbų, įskaitant anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, italų ir kt.

taip lengviau
bendrauti
su pasauliu

Kainos užklausa

languages-01

Mūsų partneriai:

Vertimas į ir iš rusų

Subūrusi kvalifikuotų ir griežtai atrinktų rusų kalbos vertėjų komandą, DISKUSIJA teikia profesionalias rusų kalbos vertimo ir lokalizavimo paslaugas. Mūsų gimtakalbiai rusų kalbos vertėjai turi reikiamų specialiųjų žinių ir patirties, todėl yra puikiai pasirengę atlikti techninius, medicininius, kompiuterijos, finansinius, teisinius ir kitų sričių vertimus.

Dažniausiai Lietuvos rinkoje užsakomi rusų kalbos deriniai yra vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Tačiau mūsų paslaugos neapsiriboja šiomis kalbų poromis.

Mūsų teikiamos rusų kalbos vertimo paslaugos:

Į rusų kalbą

  • Vertimas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš anglų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš vokiečių kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš prancūzų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš bulgarų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš čekų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš estų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš latvių kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš lenkų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš rumunų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš serbų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš slovakų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš slovėnų kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš ukrainiečių kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš vengrų kalbos į rusų kalbą

 

Iš rusų kalbos

  • Vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į anglų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į vokiečių kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į prancūzų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į bulgarų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į čekų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į estų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į latvių kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į lenkų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į rumunų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į serbų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į slovakų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į slovėnų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į ukrainiečių kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į vengrų kalbą

 

Čia pateiktas sąrašas nėra baigtinis. Esame pasiruošę pasiūlyti daugiau rusų kalbos vertimo kalbų derinių.

Įdomūs faktai apie rusų kalbą

Rusų kalba (русский язык, russkiy yazyk) yra slavų kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų grupės Baltijos regiono šalių slavų šakai. Tai viena iš trijų rytų slavų kalbų. Kitos dvi yra ukrainiečių ir baltarusių. Visos šios trys kalbos daug kuo panašios. Rusų kalba plačiai vartojama visoje Eurazijoje – tai labiausiai geografiškai paplitusi šio regiono kalba.

Rusų kalba yra valstybinė kalba Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje; tai viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Kazachijoje ir Kirgizijoje rusų kalba pripažinta kaip antra valstybinė kalba ir daugelis buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų kalba rusiškai kaip gimtąja arba antrąja kalba. Manoma, kad rusiškai kalba apie 280 milijonų žmonių. Iš jų 164 milijonams rusų kalba yra gimtoji kalba.

Visame pasaulyje žinomi rašytojai Dostojevskis ir Tolstojus bei kompozitorius Prokofjevas rašė rusiškai.

Šiuolaikinė kalba: abėcėlė, žodynas, rašyba, gramatika

Šiuolaikinė rusų kalba turi tarmių, tačiau kalbininkai nesutaria dėl to, kaip tiksliai jas reikėtų klasifikuoti. Kai kurie kalbininkai skirsto rusų kalbos tarmes į dvi grupes – pietines ir šiaurines. Kiti linkę išskirti tris grupes – jie dar išskiria papildomą centrinių tarmių, kuriomis kalbama Maskvos regione, grupę. Rusų kalbos tarmės skiriasi savo gramatika, žodynu ir tarimu.

Šiuolaikinėje rašytinėje rusų kalboje vartojama modifikuota kirilicos atmaina, kuri paremta Bizantijos misionierių IX a. sukurta abėcėle. Šiuolaikinę rusų kalbos abėcėlę sudaro 33 raidės.

Kompiuterių ir interneto aplinkoje rusų kalba neretai transliteruojama lotyniškomis raidėmis.

Rusų rašyba daugiausia yra foneminė, t. y. viena raidė reiškia vieną garsą. Tačiau užsieniečiams tarimas gali pasirodyti sunkus, nes rusiškuose žodžiuose gali būti kirčiuojamas bet kuris skiemuo. Nėra griežtos kirčiavimo sistemos, todėl individualių žodžių tarimą ir kirčiavimą tiesiog tenka išmokti. Tai labai svarbu, nes nemažai rusų kalbos žodžių prasmė kinta sulig pasikeitusia kirčio vieta.

Rusų kalba paveldėjo ir išsaugojo indoeuropiečių kalboms būdingą kaitomą struktūrą. Daiktavardžiai turi tris gramatines gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), be to, gali būti vienaskaitos arba daugiskaitos. Yra šešios linksniuotės. Nėra nei žymimųjų, nei nežymimųjų artikelių. Būdvardžiai pagal skaičių, giminę ir linksnį derinami su daiktavardžiais, kuriuos apibūdina. Įprastinė žodžių tvarka sakinyje yra „subjektas – veiksmažodis – objektas“, tačiau ją keisti galima gana laisvai ir gramatika nuo to nė kiek nenukentės. Įdomus rusų kalbos bruožas yra tai, kad veiksmažodžiai turi tik tris laikus: būtąjį, esamąjį ir būsimąjį. Todėl rusų kalboje nepasikliaujama vien laiku, o dar atsižvelgiama ir į veikslą, kuris ir parodo, ar veiksmas buvo užbaigtas, ar ne.

Egzistuoja tam tikra struktūra, kuri taikoma, kai mandagiai kreipiamasi į nepažįstamus žmones. Kreipiamasi ne tik to žmogaus vardu, bet prie jo pridedamas dar ir to žmogaus tėvo vardas su priesaga „-ovich“ (kai kreipiamasi į vyrą) arba „-ovna“ (kai kreipiamasi į moterį). Pavyzdžiui, jeigu moters vardas yra Olga, o jos tėvo – Vladimiras, formalus kreipinys skambės kaip „Olga Vladimirovna“.

Rusų kalbos istorija

Slavų kabos pradėjo skirtis viena nuo kitos maždaug VI a., kai slavai pradėjo migruoti. X a. jau buvo susidariusios vakarų, pietų ir rytų slavų kalbos. Rytų slavų kalba buvo kalbama dabartinės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje. Jos buvo suvienytos Kijevo Rusios laikais – IX a. pab. Tokiu būdu senoji rytų slavų kalba tapo to meto prekybos ir literatūrine kalba.

Atėjus krikščionybei X a. pab. kaip liturginė ir oficialioji kalba buvo pradėta vartoti pietų slavų senoji bažnytinė slavų kalba.

Rytų slavų kalbos diferenciacija paspartėjo apie 1100 m., žlugus Kijevo Rusiai. Maždaug XIII a. rusų, baltarusių ir ukrainiečių kalbos tapo savarankiškesnės.

Novgorode ir Maskvoje kaip oficiali kalba iki XVII a. buvo vartojama bažnytinė slavų kalba, kuri išsivystė iš senosios bažnytinės slavų kalbos. Po XVII a. bažnytinė slavų kalba buvo beveik nustota vartoti ir ribojosi tik liturginiais ir bibliniais tekstais.

XVIII a. viduryje mėgindamas sunorminti rašytinę rusų kalbą M. V. Lomonosovas sukūrė tris atskirus jos stilius: aukštąjį, vidutinį ir žemąjį. Aukštasis stilius buvo skirtas poezijai bei religijai ir vadinamas senąja bažnytine rusų kalba. Vidutinis stilius buvo skirtas moksliniams tekstams ir prozai, o žemasis buvo vartojamas asmeninei korespondencijai.

Rusų rašytojas Aleksandras Puškinas taip pat stengėsi atitolinti rusų kalbą nuo senosios bažnytinės slavų kalbos ir sukurti savitą literatūrinę rusų kalbą. Visa tai vyko XVIII a. pab.–XIX a. pr. Jis atsisakė archajiškos gramatikos ir žodyno ir vartojo šnekamosios kalbos žodyną.

Dar kelios reformos, kuriomis buvo siekiama supaprastinti kalbą, buvo įgyvendinamos po 1917 m. revoliucijos, kai rusų kalba įgavo šiuolaikiškesnę formą – tokią, kokia mums žinoma ir šiandien.


Tikimės, kad kitą rusų kalbos vertimo projektą patikėsite mums! Jau dabar siųskite kainos užklausą!

Mūsų pranašumai

  • Kliento asmeninių poreikių įvertinimas ir jam tinkamo sprendimo pasiūlymas
  • Ilgalaikis dėmesys klientui
  • Kvalifikuoti ir patyrę projektų vadovai
  • Griežtai atrinkti vertėjai ir redaktoriai
  • Geras sričių, kurių tekstus imamės versti, išmanymas
  • Kokybės kontrolė visuose projekto vykdymo etapuose
  • Pažangiausių vertimo technologijų taikymas
  • ISO 17100 standarto laikymasis
  • Lankstumas
  • Konfidencialumas