Skambinkite mums +370 5 2790574 arba rašykite el. paštu diskusija@diskusija.lt
Vertimo ir lokalizavimo paslaugos nuo 1993 m. Vertimai iš ir į daugelį Europos ir Azijos kalbų, įskaitant anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, italų ir kt.

taip lengviau
bendrauti
su pasauliu

Kainos užklausa

languages-11

Mūsų partneriai:

Vertimas į ir iš slovėnų

DISKUSIJA teikia aukščiausios kokybės slovėnų kalbos vertimo paslaugas. Mūsų griežtai atrinkti slovėnų kalbos vertėjai, turintys puikių kalbos žinių ir besispecializuojantys įvairiose srityse, yra pasirengę versti teisinius, finansinius, techninius ir kitų sričių tekstus.

Paklausiausi slovėnų kalbos deriniai mūsų biure yra vertimas iš anglų kalbos į slovėnų kalbą ir iš slovėnų kalbos į lietuvių kalbą. Tačiau, be abejo, verčiame ir iš kitų kalbų į slovėnų ir iš slovėnų į kitas kalbas.

Mūsų teikiamos slovėnų kalbos vertimo paslaugos:

Į slovėnų kalbą

  • Vertimas iš anglų kalbos į slovėnų kalbą
  • Vertimas iš vokiečių kalbos į slovėnų kalbą
  • Vertimas iš prancūzų kalbos į slovėnų kalbą
  • Vertimas iš lietuvių kalbos į slovėnų kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į slovėnų kalbą

 

Iš slovėnų kalbos

  • Vertimas iš slovėnų kalbos į lietuvių kalbą
  • Vertimas iš slovėnų kalbos į anglų kalbą
  • Vertimas iš slovėnų kalbos į vokiečių kalbą
  • Vertimas iš slovėnų kalbos į prancūzų kalbą
  • Vertimas iš slovėnų kalbos į rusų kalbą

 

Tai tik dalinis kalbų porų sąrašas. Jei neradote kalbos, į kurią norite versti iš slovėnų kalbos, ar iš kurios norite versti į slovėnų kalbą, kreipkitės, ir mes pateiksime jums tinkamą pasiūlymą.

Įdomūs faktai apie slovėnų kalbą

Slovėnų kalba (slovenski jezik arba slovenščina, nereikėtų maišyti su slovenčina, nes taip vadinama slovakų kalba) priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos pietų slavų kalbų grupei.

Visame pasaulyje slovėniškai kalba apie 2,5 milijono žmonių, kurių dauguma gyvena Slovėnijoje, kur ši kalba yra valstybinė. Slovėnų kalba yra ir viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.

Slovėnijos geografinė vieta – tarp rytų ir vakarų – turėjo įtakos ir slovėnų kalbai. Slovėnų kalba glaudžiai susijusi su slavų kabomis, bet Austrijos-Vengrijos imperijos laikotarpiu jai nemažą įtaką padarė vokiečių kalba.

Šiuolaikinė kalba: abėcėlė, žodynas, rašyba, gramatika

Šiuolaikinėje rašytinėje slovėnų kalboje vartojama lotyniškoji abėcėlė, papildyta keliomis raidėmis, tokiomis kaip š, ž, č.

Slovėnų kalba labai artima kroatų kalbos kaikavų ir čakavų tarmėms, todėl slovėniškai ir šiomis dviem tarmėmis kalbantys žmonės gali susikalbėti.

Slovėnų kalba laikoma įvairiapusiškiausia slavų kalba – kalbininkai suskaičiavo 7-8 pagrindines tarmes ir dar 50 kitų atskirų tarmių.

Kai kurios tarmės stipriai skiriasi nuo bendrinės kalbos fonologija, žodynu ir gramatika.

Slovėnų kalbos gramatika turi vieną įdomų bruožą – ji turi ne tik vienaskaitą ir daugiskaitą, bet ir retai kur pasitaikančią dviskaitą, kuri rodo daiktavardžių skaičių, kai yra tik du tokie objektai, išskyrus natūralias poras.

Slovėnų kalba turi šešis linksnius ir tris gimines. Veiksmažodžiai kaitomi pagal tris asmenis ir tris skaičius. Yra keturi laikai (esamasis, būtasis, būtasis atliktinis ir būsimasis), dvi rūšys (veikiamoji ir neveikiamoji) ir trys nuosakos (tiesioginė, liepiamoji ir sąlyginė).

Įprastinė žodžių tvarka sakinyje yra „subjektas – veiksmažodis – objektas“, tačiau ją galima keisti, ypač kai reikia pabrėžti tam tikrą sakinio dalį.

Slovėnų kalbos istorija

Slovėnų kalbos šaknys kaip ir kitų slavų kalbų siejamos su slavų migracija VI a., kai pradėjo formuotis trys slavų kalbų grupės – rytų, vakarų ir pietų.

Manoma, kad slovėnų kalba susiformavo VII–IX a., kai atsiskyrė nuo serbų-kroatų kalbos. Slovėnų kalba tapo artimesnė kroatų kalbos kaikavų ir čakavų tarmėms ir nutolo nuo štokavų tarmės, kuria pagrįstos šiandieninės bosnių, kroatų ir serbų kalbos.

Pirmieji slovėnų kalba parašyti tekstai yra Freizingo rankraščiai, slovėniškai vadinami „Brižinski spomeniki“, kurie buvo išleisti apie 972–1093 m.

Slovėnų kalbos norminimas buvo pradėtas XVI a. antroje pusėje. 1811 m. slovėnų kalba buvo pradėta vartoti kaip švietimo, administracijos ir žiniasklaidos kalba, o vėliau – valstybinė Slovėnijos kalba.

Pradedant viduramžiais iki pat Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimo 1918 m. šių dienų Slovėnijos teritorijoje aukštuomenė kalbėjo vokiškai, o slovėnų kalba buvo prastuomenės kalba. Tuo laikotarpiu vokiečių kalba turėjo didelės įtakos slovėnų kalbai, todėl ir šiuolaikinė šnekamoji slovėnų kalba išlaikė nemažai vokiškų žodžių ir frazių.

XIX a. prasidėjęs tautinis judėjimas paskatino imtis gryninti slovėnų kalbą, todėl vokiečių kalbos žodžiai buvo pakeisti žodžiais, pasiskolintais iš čekų ir serbų-kroatų kalbų. Vėliau buvo pastebima atvirkštinė tendencija, nes rašytojai vengė vartoti pernelyg daug serbų-kroatų kalbos žodžių.

Serbų-kroatų kalbos įtaka vėl sustiprėjo Jugoslavijos karalystės laikotarpiu (XX a. 3–4 deš.).
Po 2-ojo pasaulinio karo Slovėnija tapo Jugoslavijos socialistinės federacinės respublikos dalimi, o slovėnų kalba buvo viena iš valstybinių šios federacijos kalbų. Ši kalba buvo plačiai vartojama Slovėnijoje.

1991 m. atgavusi nepriklausomybę Slovėnija paskelbė slovėnų kalbą valstybine.


Tikimės, kad kitą slovėnų kalbos vertimą patikėsite mums! Siųskite kainos užklausą jau dabar!

Mūsų pranašumai

  • Kliento asmeninių poreikių įvertinimas ir jam tinkamo sprendimo pasiūlymas
  • Ilgalaikis dėmesys klientui
  • Kvalifikuoti ir patyrę projektų vadovai
  • Griežtai atrinkti vertėjai ir redaktoriai
  • Geras sričių, kurių tekstus imamės versti, išmanymas
  • Kokybės kontrolė visuose projekto vykdymo etapuose
  • Pažangiausių vertimo technologijų taikymas
  • ISO 17100 standarto laikymasis
  • Lankstumas
  • Konfidencialumas