Skambinkite mums +370 5 2790574 arba rašykite el. paštu diskusija@diskusija.lt
Vertimo ir lokalizavimo paslaugos nuo 1993 m. Vertimai iš ir į daugelį Europos ir Azijos kalbų, įskaitant anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, italų ir kt.

taip lengviau
bendrauti
su pasauliu

Kainos užklausa

languages-07

Mūsų partneriai:

Vertimas į ir iš suomių

Subūrusi griežtai atrinktų kvalifikuotų suomių kalbos vertėjų komandą, DISKUSIJA teikia profesionalias suomių kalbos vertimo paslaugas. Mūsų patyrę suomių kalbos vertėjai specializuojasi įvairiose vertimo srityse, todėl esame pasirengę išversti jūsų techninius, medicininius, kompiuterijos, finansinius, teisinius ir kitų sričių tekstus.

Mes teikiame vertimo iš suomių kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į suomių kalbą paslaugas. Taip pat verčiame iš visų kitų kalbų į suomių kalbą ir atvirkščiai.

Dažniausiai teikiamos suomių kalbos vertimo paslaugos yra:

Iš suomių kalbos

  • Vertimas iš suomių kalbos į lietuvių kalbą
  • Vertimas iš suomių kalbos į anglų kalbą
  • Vertimas iš suomių kalbos į vokiečių kalbą
  • Vertimas iš suomių kalbos į prancūzų kalbą
  • Vertimas iš suomių kalbos į rusų kalbą
  • Vertimas iš suomių kalbos į estų kalbą

 

Į suomių kalbą

  • Vertimas iš lietuvių kalbos į suomių kalbą
  • Vertimas iš anglų kalbos į suomių kalbą
  • Vertimas iš vokiečių kalbos į suomių kalbą
  • Vertimas iš prancūzų kalbos į suomių kalbą
  • Vertimas iš rusų kalbos į suomių kalbą
  • Vertimas iš estų kalbos į suomių kalbą

 

Įdomūs faktai apie suomių kalbą

Suomių kalba (suomiškai suomi arba suomen kieli) yra Uralo kalbų grupei priklausanti ugrofinų kalba, kuria kalba apie 6 milijonai žmonių, daugiausia gyvenantys Suomijoje. Konkrečiau, ši kalba priklauso ugrofinų kalbų grupės Baltijos jūros regiono šalių finų kalbų pogrupiui, kuriam dar priklauso ir estų kalba. Estai ir suomiai gali tarpusavyje susikalbėti.

Suomių kalba kartu su švedų kalba yra valstybinė Suomijos kalba. Tai ir viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos bei Šiaurės ministrų tarybos kalbų.

Rašytinėje suomių kalboje vartojama modifikuotoji lotyniškoji abėcėlė.

Šiuolaikinė kalba: abėcėlė, žodynas, rašyba, gramatika

Per ištisus šimtmečius trukusią evoliuciją suomių kalba nemažai žodžių pasiskolino iš įvairių kitų kalbų, daugiausia indoeuropiečių. Buvo paskaičiuota, kad iš Uralo kalbų žodyno čia yra tik 300 žodžių šaknų.

Suomių kalbos tarmės skirstomos į dvi pagrindines grupes: vakarų ir rytų. Šioms grupėms priskiriamos tarmės skiriasi labai nežymiai, todėl skirtingomis tarmėmis kalbantys žmonės gali susikalbėti.

Be tarmių šiandieninė suomių kalba turi dvi atmainas. Viena iš jų yra bendrinė kalba (suomiškai vadinama yleiskieli), antroji – šnekamoji kalba (puhekieli). Pirmoji vartojama oficialiomis progomis, viešų pasisakymų metu, žiniasklaidos priemonėse ir rašytine forma, kur ji vadinama „knygine kalba“ (kirjakieli). Antroji atmaina, puhekieli skirta vartoti kasdieniame gyvenime ir asmeniniam bendravimui. Ji gali būti vartojama ir transliuojant televizijos laidas.

Nors bendrinė kalba daugiau vartojama kaip oficiali kalba, jos galima išgirsti ir kasdienių žmonių pokalbių metu. Jai būdinga struktūra, kuri iš šnekamosios kalbos yra praktiškai išnykusi. Tačiau suomiai yra puikiai išsilavinę ir apsiskaitę, todėl „knyginė kalba“ turi įtakos šnekamajai kalbai.

Kiekvienas suomių kalbos garsas atitinka vieną raidę. Todėl suomiškai rašyti ir skaityti nėra sudėtinga. Žodžių daryboje plačiai vartojamos išvestinės priesagos.

Daiktavardžiai, įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai ir veiksmažodžiai kaitomi priklausomai nuo jų sakinyje atliekamo vaidmens. Asmenuojant veiksmažodžiai įgauna priesagas ir tos priesagos gramatiškai yra svarbesnės už įvardžius, kurie bendrinėje suomių kalboje neretai apskritai nevartojami.

Suomių kalbos istorija

Manoma, kad suomių ir kitos Uralo kalbos yra kilusios kažkur šiauriniuose Uralo kalnų miškuose, kurie yra šiandieninės Rusijos teritorijoje.

Baltijos jūros regiono finų kalbos išsivystė iš finų prokalbės maždaug 1500–1000 m. pr. Kr., kai nuo finų prokalbės atsiskyrė samių kalba, kuri dabar yra Suomijos mažumos kalba. Baltijos jūros regiono finų kalbos atsiskyrė apie I a.

Įdomu yra tai, kad genetiškai suomiai artimesni kalbantiesiems indoeuropiečių kalbomis, o ne savo geografiškai artimiausiems kaimynams ugrofinams, kalbantiems samių kalba. Manoma, kad tarp suomiškai kalbančių žmonių tam tikru istoriniu momentu įsimaišė migruojantys žmonės, kalbėję indoeuropiečių kalbomis, kurie palaipsniui pradėjo kalbėti suomiškai. Taip pradėjo augti suomiškai kalbančių žmonių skaičius.

Nuo XIII a. iki XIX a. Suomija priklausė Švedijai. Kaip verslo kalba buvo kalbama vidurio žemutine vokiečių kalba, švedų kalba buvo administracijos kalba, o lotynų buvo vartojama religiniais tikslais. Suomių raštui atsirasti nebuvo jokių galimybių, todėl suomių kalba buvo vartojama tik kaip šnekamoji iki pat XV a.

Pirmasis rašytinės suomių kalbos pavyzdys yra suomiška citata, užrašyta vokiškame kelionių žurnale apie 1450 m.

Rašytinė suomių kalba gimė XVI a., kai suomių vyskupas Mikaelis Agricola pamėgino į suomių kalbą išversti Naująjį Testamentą. Jis netgi sugalvojo naujų žodžių, iš kurių apie 50 % tebevartojami.

Rašytinė suomių kalba iki pat XIX a. buvo vartojama tik religiniais tikslais. Kai 1809 m. Švedija perleido Suomiją Rusijos imperijai, švedų kalbos įtaka susilpnėjo. Nacionaliniai jausmai paskatino pastangas įtvirtinti suomių kalbą kaip visiškai funkcionalią kalbą.

Labai svarbus įvykis buvo 1835 m. publikuotas nacionalinis epas Kalevala. Tai buvo Eliaso Lonnroto parengtas suomių folkloro rinkinys. Kalevala sužadino tautinius jausmus ir paskatino siekti nepriklausomybės. Be to, jis padėjo plėtoti suomių kalbos žodyną.

Suomių kalbos svarba išaugo, o nuo 1863 m. suomių kalba jau tiko vartoti kartu su švedų kalba tvarkant reikalus su administracijos įstaigomis. Valstybės tarnautojai privalėjo mokėti suomių kalbą ir 1892 m. ji tapo valstybine kalba.


Tikimės, kad kitą suomių kalbos vertimo projektą patikėsite mums! Siųskite suomių kalbos vertimo kainos užklausą jau dabar!

Mūsų pranašumai

  • Kliento asmeninių poreikių įvertinimas ir jam tinkamo sprendimo pasiūlymas
  • Ilgalaikis dėmesys klientui
  • Kvalifikuoti ir patyrę projektų vadovai
  • Griežtai atrinkti vertėjai ir redaktoriai
  • Geras sričių, kurių tekstus imamės versti, išmanymas
  • Kokybės kontrolė visuose projekto vykdymo etapuose
  • Pažangiausių vertimo technologijų taikymas
  • ISO 17100 standarto laikymasis
  • Lankstumas
  • Konfidencialumas